Laipsniai šilumos. Vilniuje žada per 30 karščio.



Bet, sako, paskutinė tokia diena. Paskui bus normaliau – kaip Nairobyje ir net kaip Johanesburge bei Keiptaune.

Internetuose sklinda seniokiški atodūsiai: o, kad atvėstų, bet kad merginos gatvėse liktų apsirengusios (tai yra, nusirengusios) tiek pat. Tuoj atvės, senukai, tuoj. Ir merginos, be abejo, kiek apsirengs.

Sakau, laikas parašyti ką nors ne apie genius, lapes, bebrus, šeškus ir žydinčias ląstūnes, bet apie visokių homo sapiens nuotykius. Šv. Roko, buvusio vakar, proga – pjūties pabaiga, galima derlių apžiūrinėti už ataskaitinį rugpjūčio pusės laikotarpį.

Nuorodų nekaišiosiu. Vis dar yra „Google“, jeigu kam bus įdomu pasigilinti. Mozaika bus iš daugybės gabalėlių, tad klijuoti hipertekstą užmuštų pernelyg daug laiko. Dėliosiu iš atminties.

Per ataskaitinį laikotarpį buvo viena kita įdomi fotosesija: Grybauskaitė su bobutėm prie nulūžusių medžių, Putinas gaisrininkų lėktuvo ( „lėktuvo-ambicijos“ – ši unikali korektūros klaida kurį laiką pakabojo „Vienodos Rusijos“ tinklalapyje) piloto foteliuke gesina gaisrus, Obama su dukra Sasha maudosi Meksikos įlankoje.

Buvo ir kitų įdomių propagandinių pratimų. Tarkim, Kadyrovas nebenori būti prezidentu. O štai Batka sako: „Kas žadėjo pripažinti abchazus ir osetinus? Aš žadėjau? Kada?“. Japonija atsiprašė Pietų Korėjos už karą. O Šiaurės Korėjos neatsiprašė.

Visoje šitoje gražioje rugpjūčio dėlionėje įdomiausi (ir turėsiantys įvairių aidų) bus, ko gero, keturi įvykiai. Mečetė 09/11 vietoje. Grūdų eksporto draudimas Rusijoje. Kinijos ūkis, pradedantis lenkti Japonijos ekonomiką (tik nereikia sakyti, kad jis taps antras pagal dydį pasaulyje; antras pagal dydį kurį laiką dar pabus mūsų – Europos Sąjungos - ūkis). Briuselio svarstomi tiesioginiai mokesčiai šalims narėms.

Tėvynėje Europoje išvis įdomu. Šit Europos centrinio banko valdybos narys Lorenzo Bini Smaghi leidiniui „Foreign Affairs“ rugpjūčio 10 d. pasakoja: „Europos Komisija ir Europos Parlamentas paragino sukurti tris finansų priežiūros institucijas (Europos bankininkystės administraciją, Europos draudimo ir pensijų administraciją ir Europos vertybinių popierių bei rinkų administraciją) ir kontrolės instituciją (Europos sisteminės rizikos tarybą).“

Panašu, kad didžiausios įtampos (tegu ir gana tylios – kaip žinia, tylūs gyvūnai geriausiai šaknis knisa) dabar yra virš Atlanto – JAV versus ES. Iš čia ir visokie Soroso gąsdinimai, ir aiškus propagandinis puolimas prieš Graikija (kas, tiesa, nenuplauna jos pietietiškų nuodėmių), ir nuolatinės šnekos apie Ispaniją, Airiją ir Portugaliją ant bedugnės krašto, ir iš viso to atsirandantys euro šuoliukai bei šuoliai. Juk visa tai – ne apie Graikiją, Ispaniją ar Italiją. Visa tai – apie Vokietiją.

Briuselis yra pusiaukelė tarp Paryžiaus ir Berlyno, o ne tarp Londono ir Varšuvos. Kaip jau kažkada minėjau. Su visom iš to plaukiančiom pasekmėm.

Viena iš kurių – Europos vadų požiūriu, Varšuva turi atsidurti arčiau Paryžiaus ir Berlyno negu Londono ar Vašingtono. Todėl Jerzy Buzekas yra ten, kur yra. Todėl ten, kur turi būti, yra Bronisławas Komorowskis, o ne dvynys.

Antra iš kurių – Rusija visai nebūtinai yra strateginis ES priešininkas. Rugpjūčio 10 d. Dmitrijus Medvedevas įteikė Andrzejui Wajdai, „Katynės“ režisieriui, Draugystės ordiną už „Rusijos ir Lenkijos santykių plėtrą kultūros srityje“. Ir jau net ir kalbėti nėra ko apie "Mažeikių naftą". Tai yra, "Orlen Lietuva". Tai yra, greičiausiai, „Surgutneftegaz Mažeikiajskij NPZ".

Dabar yra lūžio taškas. Tik toks truputį nutįsęs laike. Aiškiau bus kitų metų rugpjūtį.

Arba tuomet, kai Vokietija ir Japonija taps JTO Saugumo Tarybos nuolatinėmis narėmis. Fiksuosime Antrojo pasaulinio karo pabaigą.