O jeigu taip truputį rimčiau – apie jas, apie smegenis.

Pasidėliokime iš pirmo žvilgsnio atrodytų nesusijusius dėlionės gabalėlius.

Antanas Kulakauskas šiandieninėse „Verslo žiniose“ sako, kad labiausiai mūsų gimtinei trūksta sveiko proto.

Akademinė bendruomenė (ar tokį visetą galima aptikti – nesu tikras, bet tarkim, kad tai kaip „idealios dujos“ fizikoje: teorinis konstruktas, leidžiantis mąstyti toliau) periodiškai dūsauja, ūbauja ir skelbia, kad šalyje per mažai dėmesio skiriama fundamentiniams, tai yra, netaikomiesiems mokslams.

„Microsoft“ viceprezidentas Chrisas Capossela Miunchene sakė, kad būsima ypatingo dėmesio sritis programinės įrangos kūrėjams – semantika, lingvistika, semiotika ir visa tai, kas su tuo susiję.

„Verslo klasėje“ (Nr.3) svarstydami Lietuvos reputacijos kūrimo(si) kelius ir klystkelius, atkreipėme dėmesį, kad tie dalykai, kuriuos bando daryti patys žmonės, paprastai atrodo geriau negu tie, kuriuos palinksta koordinuoti valdžios naštos prispaustieji.

Naujausiame žurnalo numeryje pasakojame, kad verslas Lietuvoje pasiekė stadiją, kai jaučia poreikį pats dėlioti visuomenės raidos prioritetus, neieškodamas tarpininkų–politikų. Verslas jau išaugo iš senos odos. Jis mato tai, ką sako Chrisas Capossela: šiandien atrodantys visiškai nepritaikomi dalykai nelabai trukus bus būtini kasdieniam visuomenės ir verslo gyvenimui. Tai, kas dabar atrodo lyg kokio dar vieno Babelio bokšto statybos, rytoj kurs labai apčiuopiamą vertę.

Ir visai nežinia, kur tose tonose svaičiojimų, pilstymų iš tuščio į kiaurą ir kliedesių šlako yra aukso grūdas.

Verslas, bent jau stambesnis, jau suvokia, kad smegenų koncentravimas ir jų skatinimas – būtina sąlyga net ne klestėti, bet išvis išgyventi.

Ne tik suvokia, bet ir imasi veiksmų.

Protas – vienintelis tikras mūsų turtas. Tam suprasti nereikia didelių postringavimų, nereikia jokių sudėtingų konstrukcijų, tam užtenka sveiko proto, kurio, kaip buvo sakyta pačioje šio teksto pradžioje, gimtinėje tragiškai trūksta.

O mes net ir tai, ką turime, nuoširdžiai ir kruopščiai visą laiką švaistome.