Dzyn budizmas – kol kas menkai tetyrinėtas mąstymo, jausenos ir elgsenos reiškinys. Šis fenomenas būdingas tik Lietuvai, nederėtų jo painioti su rytietiškuoju dzen budizmu, kuriuo savo metu taip žavėjosi kairuoliškai nusitekusi liberaliosios Vakarų inteligentijos dalis.

Analogu galėtų būti lietuviška tradicinė kovos menų rūšis „kan-du“, kurią kai kurie tyrinėtojai vis dar nuolat painioja su kendo. Lietuviškoji kovos menų rūšis gerokai agresyvesnė, energijos akumuliavimo ir sklaidos kanalai yra kiek kitokie, be to, joje taikomi pagreitintos koncentracijos ir meditacijos metodikos, nevengiant ir cheminių medžiagų poveikio (Centrinės Amerikos indėnai panašiems tikslams naudoja kaktusą pejotlį (Lophophora williamsii) ir amerikinį šalaviją (Salvia divinorum)). Kendo panašesnis į lietuvišką tradicinę kovos menų rūšį „štankietas-do“, bet lyginamoji kovos menų principų ir filosofijos studija yra kito traktato objektas.

Šiuokart, ribojami žanro reikalavimų, nesigilinsime į etimologines termino šaknis (nors indoeuropietiška šaknis dz- leistų atrasti įdomių įžvalgų), aptarsime vien socialines ir psichologines šios gyvenimo filosofijos krypties radimosi aplinkybes bei plėtros specifiką.

Jos pradžia laikytina ta vėlyvoji lygybės visuomenės kūrimo stadija, kai visuomenės psichokultūrinės matricos formatavimu užsiėmė Megafriudžio (iš graikų – mega ir friudi – didelis antakis) vadovaujami indoktrinacijos specialistai. Būtent tuo laikotarpiu intensyvėjo aksiologiškai orientuoto individo desocializacija, polemika ir diskursas buvo išstumtas į neviešąją erdvę. Buvimas sociume pamažu transformavosi į buvinėjimą, ir nerealizuota emocinė ir intelektinė potencija sukūrė ligi tol neregėtą neviešų socialinių santykių persiklojimų tinklą. Iš esmės galima būtų teigti, kad tais laikais jau funkcionavo socialiniai tinklai, apie kuriuos tiek daug dabar kalbama.

Būsena, kai didžiulį intelektinį ir emocinį potencialą turintys individai atsisako dalyvauti viešajame diskurse ir jų preferencijos krypsta socialinių kontaktų grupavimo emocinio rezonaso pagrindu link, ir yra vadintina „dzyn“ būsena, o tos būsenos sklaida atskirose visuomenės stratose – dzyn budizmu.

Ir juk nieko nepasikeitė. Tik pokalbius virtuvėje pakeitė internetas.