Kap tai? O tai mes tau tokie mazgiai atrodom? Žinoma, didžkius.

Kad čia lietuviškas muzonas, gal ir nieko. Va tik daba ausin įstrigo – girdėjai: vidury žemyno, prie vandenyno. Tai čia kap? Aš iš geografijos keturis turėjau, bet vis tiek nu nė pro kur nesuprantu.

Jeigu vidury žemyno, tai kap gali būt prie vandenyno? Tiek tos, čia reik manyt poezija, vadinas, viskas galima. Ne mums mechanikams. Nu, už tėvynę.

Ale mes čia ir atvarėm su tavim... Žėk, visos mergos kap numatuotos – koja metras pem nuo šakumo, visos tokios biskį šokoladinės ir bliondės. A čia visos pas jus Vilniuj tokios, a čia koks o lia lia klubas.

Žėk – o bičai irgi metras pem, bet tik jau per sprandą. Ir cepūros cepūros visur. Riešai – kaip mažo čigono šlaunis. Chebra kap faraono kapą apiplėšė atrodo. Aš nechylas, bet su tokiais be štankieto turbūt neičiau už tvartuko.

Tai va, net pas mas Šunskuose jau žinok su tokiom cepūrom tie kur krūtesni nevarinėja, o čia pas jus žiūriu visuomenės elitas da laiko standartą aukštai, da nepasiduoda. Turbūt ir tačkės atitinkamos prie durų, su atitinkamais numeriais.

Nu, už nuolatinę bez atvangos žmonijos pažangą iš laukinio būvio į priekį.

Mergica, kap tu te, a, Laura, pakartok mum po tą bokaluką.

Ypač kad žmonija va tokiom kojom po metrą pem ir tokiais sprandais po tiek pat į tą priekį varo.

Bet ma rodos, kad i gerai, kad yra va tokie elito atstoinykai kap šita tavo kavinė arba telikas. Subėga jis te, suteka, pasigargaliuoja kartu. O mums rabatiagoms, tai yra, smulkiam, tipo, verslui, nuo to biskį vis lengviau.

Nu, už žemės druską, už mudu su tavim.