Iš tikrųjų, iš tikrųjų, sakau jums, Romo Lileikio sentencija „kiekvienas yra kaip ir visi vienintelis“ galiojo, galioja ir galios.

Ko toks patenkintas ir išsiviepęs?

Nes labai mėgstu apsigauti į gerąją pusę. Dažnai pavyksta.

Ėjau daryti interviu su JP Morgan investicijų analitiku. Ruošiausi – skaičiau jo interviu kitur, domėjausi ir ūkio, ir politinėmis prognozėmis kitiems metams – ir investicinių bankų ir šiaip strateginių tyrimų centrų, naršiau po tinklą, ieškodamas pačių įvairiausių užuominų apie pašnekovą (taip ir neradau, kokią sporto šaką mėgsta...).

Pradėjome šneką, aišku, nuo LIBOR prognozių, Beno Bernanke sunkios padėties, Vokietijos vidinės paklausos nedidelio, bet optimizmą keliančio augimo.

Baigėme interviu pašnekesiu apie tai, kuris žaidimas – „Risk“ ar „Civilization“ – geriau modeliuoja žmonijos raidos realijas. Dar diskutavom, ar arabai išsaugojo graikų filosofiją Europai ar vis dėlto ji jau matoma Jono Evangelijoje. Ir dar: ar užtenka trijų esminių atramos taškų – demografijos, klimato ir geografijos – apibrėžti ūkiui ir jo potencialui.

Buvom sutarę apie valandą, šnekėjom kokias dvi.

Pašnekovas būtinai norėjo kalbėtis vienoje prašmatnioje kavinėje, kurioje jis buvo prieš keturiolika metų. Jam padarė didelį įspūdį kampuoti vyrukai su treningais, kurių tais laikais ten buvo pilna. Kavinės tiksliai toje vietoje nebėra. Kampuotų vyrukų su treningais apylinkėse išvis nebėra.

„You did good job during those years, guys“, - sako jis man.

Gero savaitgalio. Apsidairykite – aplink jus pilna labai įdomių žmonių.

A propos.

<reklama > užvakar „Verslo žinių“ prenumeratoriai gavo mūsų leidžiamą žurnalą „Viktoria“, pirmadienį – „Iliustruotojo mokslo“ naujas numeris. </ reklama>

Va dabar jau tikrai gero savaitgalio.