Jau vėliau aš mačiau, kad knyga sukalta kaip kokia eilinė holivudinė šiurpė ir visos baltos siužeto siūlės kyšo. Jau gerokai vėliau aš įvertinau, kaip autorės pasakojimo būdas kaip du vandens lašai panašus į socialistinio realizmo literatūros klasikų. Ir tiktai dar vėliau galėjau pradėti su autore kur ne kur ginčytis.

Bet kol skaičiau, negalėjau sustoti nė akimirką ir tiesiog fiziškai jaučiau, kaip trupa beveik viskas, kas atrodė pakankamai patikimai sustatyta į savo vietas.

Kontrastinis dušas smegenims – tokia tada atrodė Ayn Rand pagrindinė knyga: iš esmės filosofinis traktatas, įvilktas į romano kailį.

Neseniai beslankiodamas po visokias interneto lankas iš naujo aptikau jai, Alisai Zinovjevnai Rozenbaum, skirtą tinklalapį.

Parodysiu vieną kitą jos citatą. Provokacijų rubrikai jos tinka kaip retai kitas.

I have come here to say that I do not recognize anyone's right to one minute of my life....It had to be said. The world is perishishing from an orgy of self-sacrificing.

Aš atėjau čia pasakyti, kad nepripažįstu niekieno teisės į nė vieną mano gyvenimo minutę…Tai reikia pasakyti. Pasaulis žūsta nuo pasiaukojimo orgijos.

I swear by my life, and my love of it, that I will never live for the sake of another man, nor ask another man to live for mine.

Prisiekiu savo gyvenimu ir savo meile jam, kad niekuomet negyvensiu dėl kito žmogaus ir niekuomet neprašysiu kito žmogaus gyventi dėl manęs.

Why is it so important--what others have done? Why does it become sacred by the mere fact of not being your own? Why is anyone and everyone right--so long as it's not yourself? Why does the number of those others take the place of truth? Why is truth made a mere matter or arithmetic--and only of addition at that? Why is everything twisted out of all sense to fit everything else?

Kodėl tai yra taip svarbu – ką kiti padarė? Kodėl tai tampa šventa vien dėl fakto, kad tai ne tavo? Kodėl visi ir kiekvienas yra teisūs – jeigu tik tai nesi tu pats? Kodėl tų visų kitų kiekis užima tiesos vietą? Kodėl tiesa tapo paprasčiausios aritmetikos reikalas – ir vien tiktai sudėties veiksmo? Kodėl iš kiekvieno dalyko išsunkiama visa prasmė, kad tik tas dalykas tiktų visur?