| vklase ( @ 2007-12-19 15:58:00 |
| Entry tags: | redaktoriaus pabambėjimai verandoje |
Seno bambeklio veranda-13
Iš visų man užduodamų klausimų tik vienas man atrodo tobulai tyrai kvailas.
Šit jis: „Apie ką rašyti?“
Nežinau kvailesnio klausimo. Jeigu jums jis kyla, jūs dirbate arba norite dirbti ne tą darbą. Tas pats kaip chroniškas mizantropas sugalvotų, kad jis svajoja apie barmeno profesiją.
Gal jūsų su ilgesiu laukia kaltukai, obliukai ir pjūklai. Gal – šukos, žirklės, mašinėlės. Gal – didžiulis vilkikas ar fortepijonas, fotoaparatas ar tekinimo staklės. Yra daug gražių profesijų. Nebūtina visiems į aktorinį. Ir į žurnalistiką visiems irgi nebūtina.
Su vienu tokiu gana žinomu šalyje autoriumi net ir apsižodžiavome maždaug šitaip:
– Pasakyk man, ką parašyti?
– O kas tau įdomu?
– Man nesvarbu, ką pasakysi, tą parašysiu...
Na, ir toliau ten buvo šiek tiek labiau gatviškai skambančio dialogo, kuris baigėsi visišku ate...
Man atrodo, kad toks dialogas nerodo šnekančiojo profesionalumo. Veikiau rodo, kad užduodančiam tąjį klausimą viskas vienodai rodo, viskas seniai atsibodo ir būtų gerai, kad kas šiaip babkių duotų – tiesiog dėl to, kad jis toks garsus ir fainas.
Žurnalistikos atveju tokia būsena – griežta kontraindikacija imtis plunksnos. Užtenka. Spaudoje gausu tekstų, parašytų „nes reikia“, „nes liepė“, „nes nieko daugiau nesugalvojau“.
Nesangi smalsumas yra šios profesijos visiškas pamatas.
Kodėl golfo kamuoliukas gruoblėtas? Kas sugalvojo funikulierių? Kur Lietuvoje daugiausia bitininkų? Kaip veikia šliuzai? Kas tai yra Schrodingerio katės paradoksas? Kodėl aš vis spaudžiu tą F5 – ar tai jau priklausomybė? Kurios trys muzikos grupės Lietuvoje padarė didžiausią įtaką mūsų rokui?
Visa tai yra įdomu – ne vienam, tai kitam. Visa tai yra temos ir idėjos tekstams. Visur aplink.
Jums, be abejo, teko bendrauti su vaikais nuo dviejų iki penkerių metų:
– Ką čia stato?
– Namą.
– Kodėl namą?
– Nes su langais.
– Kodėl su langais?
– Kad šviesa į vidų šviestų.
– Kokia šviesa? O naktį kas šviestų?
Na, patys žinote – jie moka taip be galo: „Kodėl šuo?“
Bent jūs, tie, kurie rašote, tokie truputėlį išlikite kur nors mažame širdies kampelyje. Būkite tokie, kuriems pasaulis kelia daug daugiau klausimų negu pasiūlo atsakymų.