Dabartiniams žolė irgi atrodo nu jau labai žalia. Ma ji biskutuką parudavusi, tai jo. Ale visai ma nesinori varyti ant jaunimo, kad toks, kitoks, tipo, nedvasingas te ar tingus. Tep nė.

Aš už. Už ką? Kap už ką? Už tai, kad visi galėtų pabandyt viską.

Už tai, kad nereikia nieko bijoti i nereikia draust. Aš už – kad jaunimas grotų gitaromis, šokinėtų su gumom, parašiutais i nardytų. I viskas su mumis bus gerai.

Nu žėk, mes gi visai da normalūs piliečiai, a ne? Šeimas išlaikom, vaikus užauginom, nusikaltimų nepridarėm. O prisimeni? Prisimeni, kaip kažkada da mokinukai darėm savo ansamblį? Kap vasarą ėjom cukrinių ravėt i gavom porą maišų cukraus, krūvukę rublių. Tada nusipirkau magę „Daina“. O tu turėjai „Radiotechniką“.

Mūsų repeticijas prisimeni? Vycka su jonika, mergikės traukia „bai ze rivas of babilon“, tu su gitara, mano soliakas, vacys prie būgnų. O prieš šokius vynas „Volga“ kainavo tik devym dvi kapeikas, tai kap tu ant drąsos nepadarysi. Prisimeni mano velvetinį švarką ir oranžinius marškinius su išlukštetu kolnierium? I da „smouk on ze voter“ pavarydavom. Pameni? Tai daba, aišku, nei tu Kučinskas, nei aš Mamontovas. Bet kad nepakenkė – tai, bite muse, aišku kap dieną.

Ba reik išsidūkt da jaunystėj. Paskui kai žili diedai tokie kap mudu durnavot pradeda, tai nė labai gerai, sakytau.