Kadangi atsakymas į tokį klausimą akivaizdžiai netelpa į tiesiog įrašo komentarą, tai sėdau ir padėjau formuluoti, pasiėmęs pranciškono Williamo Occamo peiliuką.

Turiu dar pasakyti, kad čia kalbu apie tai, kuo tikiu pats. Rašantieji žurnale autoriai yra įvairūs. Juos, kaip ir, tikiuosi, skaitytojus, vienija nemeilė verkšlenimui, nepakantumas marazmui ir bukagalviškumui, pakantumas kito nuomonei ir sugebėjimas ją girdėti, humoro jausmas, smalsumas ir veiklumas. Ant stalo liko vos žiupsnis citatų, kurioms iš esmės pritariu visiškai, jų autoriai įvairūs – Romas Lileikis, Grigorijus Gorinas, Voltaire'as. Šit jos:

„Kiekvienas yra kaip ir visi vienintelis“;

„Ponai, jūsų pernelyg rimti veidai – visos pasaulio kvailystės daromos būtent su šia veido išraiška“;

„Aš nesutinku su jumis, bet mirsiu, kad jūs galėtumėt pasakyti savo nuomone“.

Iš šių teiginių labai nesunku išvesti labai nemažai kitų. Pavyzdžiui: „nėra tokios tiesos, kuri būtų verta daugiau nei vieno unikalaus žmogaus gyvenimas“, „neskriausk“ ir dar daugelį kitokių.

Kažkaip man atrodo, kad per tuos prabėgusius žmonijos civilizacijos amžius koncentracijos stovyklų architektūra ir laužų deginimo technologijomis paprastai domėjosi tie, kurie tarėsi žiną tiesą. Tie, kurie sakė „aš nežinau“, tokia veikla neužsiėmė. O vienam iš jų žinantieji tiesą dar ir pasiūlė įmaukti cikutos.

Beje, kalbant apie principus, manau, kad Dekalogas, bent jau pradedant nuo ketvirtojo įsakymo, galioja. Gėrį nuo blogio atskirti galima be didelių scholastinių išvedžiojimų – kiekvienas normalus žmogus tai daro gana nesunkiai. Paprastai apie atrastus skirtumus informuoja sąžinė.

O štai racionalizuoti, paaiškinti sau, kodėl ši visai nedidukė kiaulystė iš tikrųjų kartais gali būti laikoma bent jau truputėlį gėriu – čia jau reikia paprakaituoti. Beje, tai ir yra lakmuso popierėlis – jeigu prireikia pateisinimų ir pasiteisinimų, verta pagalvoti, ar tikrai viskas tvarkoje.

Apie politiką ir kitus panašius reiškinius:

a) valstybė buvo sugalvota tam, kad gyventi būtų lengviau, o ne kad būtų sunkiau, todėl ji turi kiek įmanoma mažiau kištis į žmonių gyvenimą;

b) niekas negali savintis teisės kalbėti visų vardu;

c) iki absurdo privarytas politinis korektiškumas pražudys Vakarų civilizaciją.

Ir iš šitų trijų teiginių labai nesunku išvesti daugelį kitų.

O dėl kairės ir dešinės, socialdemokratijos ar konservatyvumo...

Man atrodo, kad taikyti devynioliktojo amžiaus visuomenės mokslų terminus šių dienų realijoms yra tas pats kaip telegrafo standartais remiantis vertinti internetą.