Va, tipo, turiu aš golfuką, nu daba tai aš jo neturiu, bet čia toks ekonomikos modelis. Tenuis stovi prie tvartuko. Nespangyk, nestovi, sakau gi modelis ekonomikos.

Ir atvaro koks bičas vieną dieną i sako: nieko toks golfukas, imtau už kokias aštuonias štukas. Sėdžiu tada aš toks laimingas, patenkintas – golfukas da prie tvartuko, bet ma jausmas lyg turėtau krūvą babkių.

Kitą dieną atvaro kitas bičas i tėškia ma, svoločius toks, veidan: trąša tas tavo golfas, neduočiau nė dviejų gabalų.

Ma tada – nu šakės, ui vei, dangus griūva, gevalt, per vieną dieną pragriuvo visas gešeftas, šeši tūkstančiai balon. I aš tada sėdžiu toks visas nelaimingas, raudonas nuo ašarų.

O golfukas kap stovė tep i stovi tenuis prie tvartuko. O kišenė – tas pats maironis, už kurį jau tuoj i pusės litro nebeįpirksi.

Bet kolek da įperki, tai tep reik i daryt i neimt sau į plaučius, ką te sako kokie praeinantys.

Va tep, žinok, ma atrodo visas šitas šaršalas apie biržas, akcijas, maklerius ir sorošus. Golfukas prie tvartuko, o jie – katras katrą perrėks, kiek jisai galėtų babkių patempti.