Nu gerai, nesinervyk, tu gal ir nemanai. Bet tu man tada pasakyk, kudė visi tie mūsų telikai mane per durną laiko. Aš, bite muse, suprantu – aš runkelis, lieknas Suvalkijos laukų beržas ar te koks kitas medis, bet tai nu negalima šitep net su runkeliais daryt.

Net ma aišku, kudė tas lietuviškas abramovičius kokius te šokius laimė, nors šoko kap jo futbolo komandos vartų stulpas – tas kur iš kairės.

Aš kikenau į saują, bet da tep beveik ramiai, kai te visokios slaptos kameros filmuoja moteriškes katros kap rupkės po vandeniu gyvena arba te visokius burtus ant kaimynų pavaro. Burtai ant kaimyno – reikalas šventas, suprantu.

Nu bet kai daba tas tautinis baskovas, tas maurūnas pora bliondžių pasiėmęs nuvarė vaiduoklių gaudyt – tai nu tu ma atleisk, bet čia jau viskas, šakės.

Nu net runkeliai ne tokie apvalūs, kad šitą briedą suvirškytų.

Arba vė – pradėjo per teliką rodyt visokių tipų veseles. Teisingai, kurke, geras sprendimas. Bet čia da daug ką reik padaryt, dar yra tų galimybių. Reik rodyt krikštynas i svarbiausias tautines šventes – laidotuves. I nereik te tiem telikam nieko išvis daugiau daryt. Čia verkia kokia izabela iš Meksikės, paskui onutės ir jono veselė, paskui norisas spiria koja kokiam pinokiui, paskui stepono laidotuvės. Viskas. Net žinių nebereik.

Tu mane supranti?

Būni tam savo Vilniuj, matai visokius te veikėjus – tu jiems pasakyk: jie, aišku, runkeliai, bet, bite muse, vis tiek da biskutuką žmonės.

P.S. nuo Aurelijaus: rytoj įrašo nebus. Išvažiuoju keliom dienom. Nieko, jeigu "gero savaitgalio" pasakysiu šiandien?