Pradinės investicijos turėjo būti visiškai minimalios – telefonas ir skelbimas laikraščiuose, kad yra toks telefonas. Ir galėjo pradėti kunkuliuoti darbas.

– Alio, čia kooperatyvas „Kaltas“? Manoji daužo man į petį lėkšte ir sako, kad vietoj dešros parnešiau alaus. Pasakykit, kas kaltas?

– Žinoma, mes... Duokit ragelį... Taip, supainiojom, neišgirdom, taip, sakėt „jubiliejinės“, pirkom „šventinio“. Mes kalti, nepasikartos. Nepykit.

– Alio, klientas nepatenkintas raudona. Pasakykit.

– Taip, kalti, supainiojom, nepamatėm, taip, magentos buvo 60, mes įkalėm 30. Tikrai. Paskutinis kartas, niekada daugiau...

– Mane apšmeižė.

– Mes kalti, ne taip išgirdom, nepaklausėm, nežinojom, kad Gedimino ordinas, ne, kad Valstybinė premija irgi ne, tikrai, nenugirdom, ne mongoliukas, jis kazachas, kalti, pripažįstam savo kalte. Ne, ne draugė, patarėja, supainiojom. Atleiskit, jei galit, nepasikartos.

– Ar pasirašysiu – kaltas, ar nepasirašysiu – kaltas. Tai kas kaltas?

– Mes kalti, taip. Ne, ką jūs... Tam ir esame, tam ir dirbame... Kam pasakyt? Kur paskambint? Ir dar į radiją? Gerai. Mes kalti – neįvertinom, nepastebėjom, nepasitarėm, nepaskaičiavom. Ilgiau nei buvo numatyta. Sąmata viršyta. Šiek tiek. Tikrai kalti, bet dabar jau reikia skubiai, jau vėlu, jau nebegalima. Kalti, nepykit. Atsiprašom tautos. Ant kelių.

– Pardavimai nugriuvo.

– Mes kalti. Taip. Ne tas segmentas. Subrangovai ne tie. Jau nubausti. Žiniasklaidos planavimas buvo netinkamas. Jau atleisti. Jau pašalinti. Ką padarysi – rinka. Nukrito, pakils. Nepykit, jei galit. Kalti, tikrai.

– Kontrolinis... ūūūūūūū...

– Duok mamą. Mes kalti. Nepasikartojom laiku. Ne, jis nekaltas, jis pervargęs vaikas, jis geras vaikas, daug skaito, domisi. Kultūra irgi domisi, urbanistine, gražiai piešia. Kas, kad ant sienų, išaugs. Kalti mes, pamiršom. Jis humanitaras sieloje, kokie integralai, nepykit, atleiskit.

Už paslaugą, aišku, protingas mokestis. Moksleiviams, studentams ir pensininkams – nuolaidos. Nuolatiniams klientams – apimties nuolaidos. Laukui bėgant, matyt, reikėtų investuoti ir pirkti kompiuterį ar kompiuterius, perregistruoti į uždarąją akcinę bendrovę, priimti daugiau darbuotojų. O šiais laikas turbūt išvis praverstų rimtas valstybinis požiūris – toks Kaltasis departamentas prie Vyriausybės, solidžiai finansuojamas iš biudžeto.