Nuo kito trečiadienio jau pareisime prie konkretikos – įžangų, pabaigų, pasakojimų ir visų kitų malonumų bei smulkių amato fokusų. Tada mestelėsime akį ir į jūsų kūrybą, kurios jau sočiai prinešta.

O dabar žadėtieji bambesiai.

Apie „įdomu“

Kartais išgirstu (ar perskaitau pašte) va tokį ar panašų sakinį: Na, žinoma, bepigu jam/jai rašyti įdomiai, kai...

a. keliauja po Malaiziją,

b. netyčia pakliuvo į vakarėlį pas J.K. Rowling,

c. dalyvavo paleidžiant kosminį laivą,

d. nardė gaudyti perlų,

ir pan.

Mano nuomone, raštininkas prasideda būtent tada, kai sugeba pamatyti stebuklą kiekviename reiškinyje, kiekvienoje detalėje, kiekviename sutiktame žmoguje. Visai nesvarbu, susitikome Nicole Kidman ar babą Stefaniją iš Inturkės. Žinia, pirmuoju atveju tekstą parduoti paprasčiau. Bet nebūtinai mums.

Aprašyti, papasakoti išmokti lengviau negu sugebėti pamatyti. Pasakoti – amatas, matyti – gyvenimo būdas.

Jeigu jums nesmagu gyventi, jeigu jūs nematote stebuklo bemaž kiekvieną akimirką, nerašykite. Nesidalykite savo vargais ir nelaimėmis. Jų kiekvienas ir be papildomų turi pakankamai. Na nebent pavyktų pamatyti stebuklą savo šnirpščiojime. Eikite skaityti – Kawabatos ar Turgenevo, Vaižganto ar Faulknerio. Jie mokėjo matyti.

Apie „Buratinus“

Esu čia bambėjęs, kad rašinio planas būtinas. Pats taip va jau ketvirtį amžiaus darau. Tik jaučiu, kad turi būti pasakytas vienas „bet“. Tuomet, kai jau rašote, paleiskite save. Negalvokite: Va čia įdėsiu tokią detalę, čia reikėtų grįžti prie tos metaforos, o štai čia intonaciškai sujungsime su trečia pastraipa nuo priekio. Tiesiog pasakokite. „Sutiksi Budą, užmušk Budą. Sutiksi patriarchą, užmušk patriarchą“, – sakydavo dzeno mąstytojai.

Čia kaip su šokiais. Choreografas sudėlioja šokio planą, bet kai šokate – tiesiog šokate. Jau nebeskaičiuojate patyliukais „viens-du-trys-keturi, viens-du-trys-keturi...“

Nes jeigu taip skaičiuojate, tampate panašūs į, kaip sakė vienas gan pastebimas Lietuvos choreografijos filosofas, „Buratino pusseseres ir pusbrolius“. Žmonės – žiūrovai ar skaitytojai – mato medinius judesius ir gelžbetoninius sakinius, mato dirbtinumą. Visada.