Va imsiu ar papasakosiu apie vieną sutiktą europose viešbučio registratorių. Ąžuolu nenuaugęs, linksmai patukęs ir linksmai pliktelėjęs žybsi savo rudomis, kad net juodomis akis.

Vienai nakčiai? Žinoma. Vonia kambaryje. Kaip kelionė? Pavargote? Viešbutyje nerūkoma. Kambaryje rasite pelenine. Čia visai šalia labai neblogas ir pigus restoranas.

Ir jis išgirsta mano akcentą.

Iš kur? Iš kur, iš kur? Lituania? A. Aš pats tai graikas (veiksmas vyksta ne Graikijoje). Ar teko būti Graikijoje? Ne? Patikėk, patikėk – gražiausia pasaulio šalis. Rimtai. Tu negyvenai, jeigu nebuvai Graikijoje. Pala – va tau adresas (rašo ant lapelio), čia viskas apie salas, toks norvegas rašo. Paskaityk, atvažiuok į salas. Va čia rasi dar apie Graikiją (kitas lapelis su kitu adresu), va čia – būtiniausi posakiai (dar vienas lapelis). Važiuok, būtinai važiuok į Graikiją. Dievų kraštas. Tikrai. Labanakt. Gero poilsio. Visada laukiam.

Reikės kada nors nusibelsti. Ir kas antram sutiktam graikui liepti važiuoti į Lietuvą.

O kaipgi. Laumių šalis. Negalima ramiai gyventi, neapsilankius Lietuvoje. Labiausiai į šiaurę nutolę Europos pietūs. Kultūrų ir civilizacijų amalgama. Sielos poilsio žemė. Būtinai reikia aplankyti.