| vklase ( @ 2008-03-07 14:21:00 |
| Entry tags: | penktadienis |
Lituanikos kruopelytės
Tuoj varvinsiu lašą į tautinio mazochizmo ir kitų širdžiai mielų kompleksų katilą.
Garsi amerikiečių fantastikos primadona Julian May yra parašiusi tetralogiją „Plioceno tremties saga“ ( „Saga of Pliocene Exile“). Istorija apie tai, kaip XXII a. harmoningoj visuomenėj nepritapę visokio plauko svajokliai, neurotikai ir kiti avantiūristai pro laiko vartus virina į savanorišką tremtį į vieną pusę – į plioceną, kuris kaip tik atsitiko prieš šešis milijonus metų. Patekę į žaviai žaliuojančius slėnius, kur ganosi kardadančiai ir kita dabar jau seniai suakmenėjusi fauna, jie aptinka, kad mūsų praeityje gyvena pora ateivių iš kitos galaktikos rasių, turinčių visokių labai paranormalių sugebėjimų. Toliau viskas pakankamai aišku, ar ne? Žmonės jiems visiems parodo, kas čia vadas. Nenustebkit, bet vienas kitas lyderis ten – amerikietis.
Trečioji sagos dalis – „Negimęs Karalius“ ( „The Non-Born King“) – pirmąkart pasirodė 1983 m. Ir tikrai nepasakysiu, kokiais tiražais ir kokiomis kalbomis nuo to laiko ji jau leista ir perleista. Iš akies – milijonų vienetų tiražais.
Taigi, vienas epizodas (ponios ir ponai, priminsiu, kad rašyta 1983 m.).
Tokio klajojančio samurajaus sutiktas kabake tipas vardu Vilkas, normaliai (mūsų mastais) įkalęs, postringauja:
– O prieš tai buvo Finija! – suriko žmogus, apsirengęs pilkojo kavaleristo striukele. – Kada tie pirmykščiai man kaklą apnuogino, pabėgau nuo jų, o tanai Buraske mane sutiko kaip išdaviką! Niekur man nesiseka. Nei čia, nei anksčiau, Galaktikos sandraugoj. Lietuviai – jie jau gimsta visiškais nevykėliais. Mums net nuosavos planetos nedavė! Prakeikimas – net sumauti albanai savo planetą turi, mes neturim. Žinai, ką mums, lietuviams, pasakė šitam sušiktam Konsiliume? Varykit, sako, naujus pasaulius kolonizuokit! Jums, sako, etninio dinamizmo trūksta! Tai tavo kuprą per kojos linkį septyniskart... Mums išvis leido pasidalyti vieną planetą su krūva utėlėtų latvių, kostarikiečių ir kažkokių ateivių! – Vilkas springdamas numaukė paskutinę alaus porciją ir įsirėmė galva į apšnerkštą stalą. – Jankiai, niekšai, dvyliką planetų turi. Japoškės, sūtraukos – devynias. O vargšams lietuviams nė vienos neatsirado. – Ir jis pradėjo kūkčioti.
:- ) gero ilgo savaitgalio. Ir daug gardaus juoko – pirmiausia iš savęs. Ir su artėjančiom visų rūšių šventėm (gėlytę tai nupirkit brangiausiai vis dėlto).