Ne, tu nebūk juokingas, aš čia ne apie tave, aš apie svarbiausią daba Lietuvos žmogų. Kas toks? Tai tu juokingas ma biskutuką... Nu, varyk – spėk. Ne, ne pypkė, nea, ne akropelius, ne diedukas, nea. Ne profesorius. Ne kardinolas. Svarbiausias Lietuvo daba yra toks vienas čigonas.

Tai kap te jam – senelis namą užrašė jau a ne? Rolsroisą padovano? Roleksą? Da vieną žiedą? Ė, nieko tu nežinai... Visiškai, gali sakyt, esi netolerancijos duobė gilioji. Tau bendruomeninis gyvenimas mažum amputuotas?

Tu prisimeni, mes da mazgiai buvom, nu, tipo, tokie pusberniai, jau mergos buvo pasidariusios įdomios ne tik kasom tampyt ir sijonams kilot, buvo toks serialas apie Budulajų? Prisimeni – nu vo. Tai kap mes jo laukdavom, prisimeni? Kap sirgom už Budulajų ir jo kovą su visokiais svolačiais? Tai ma daba lygiai kap jau matyta – vė Budulajus čia, Budulajus te. Budulajus verkia, Budulajus be švarko. Budulajus savo virpina balsiuką, Budulajus turi lygiai vieną mintį.

Tik va anas buvo kalvis, o šitas – nė viens nė du. Ale koks te skirtumas, kas yra čigonas iš profesijos, jei jisai čigonas.

Žiūrau – ašaros moteriškutėm prie teliko sutūpusiom tik ritasi kap tiem krakadilam. Tai užtat šitas naujas Budulajus ir yra daba pats svarbiausias žmogus Lietuvo. Kaži, mažum jau kokia partija jį pas save kviečias? Nu, kap mažumų, kultūros ir dainavimo ekspertą.