Va ir dabar – toks visiškas pirmadienis, o priešais ant sienos kabantis kalendorius tau praneša: Tu – senas bambeklis.

Aha, tai ir grįžkime prie mūsų taburečių.

Gerai pagalvojus, trinarė kompozicija, apie kurią šnekėjau praėjusį kartą, visai neretai randama ir sudėtingesniuose bei ilgesniuose tekstuose. Ir visai negiliai pakapsčius. Tiesiog, sakykim, pirmoji dalis gali skilti, pavyzdžiui, į porą: buitiškas įvadas (portretas, interjeras, peizažas, aplinkybės) ir istorinis kontekstas. Analogiškai – vidurinioji ar paskutinė irgi gali būti skleidžiamos – kad ir į kiek nori dalių: pagal pašnekovus, pagal papildomas temas, pagal pasakojimo pobūdį, kitaip tariant, rodymo planą ( stambus planas – portretas – vienoje dalyje, istorinis nuokrypis, palyginimas su kitu portretu - kitoje) .

Šiandien aš noriu priminti kitą visai paprastos taburetės brėžinį. Jis toks paprastas, kad visi jį pasitelkia kasdien ir retas pagalvoja, kaip tai daro. Na, Moliere'o Tartuffe'as irgi labai nustebo sužinojęs, kad visą gyvenimą kalbėjo proza.

Taip buvo ir tebėra rašomi katekizmai. Taip Platonas sudėliojo Sokrato pašnekesius su Atėnų jaunikaičiais. Kalbu apie dialogą. Nuogiausiu pavidalu – tai interviu. O straipsnyje gali būti ir paslėptas dialogas, tik jau ne tarp dviejų žmonių, o veikiau tarp dviejų (arba daugiau) žiūros taškų arba dviejų mąstymo variantų. Kai, pavyzdžiui, lygiagrečiai skleidžiamos dvi temos – viena visai buitiška (sėdim eilėje poliklinikoje ir pasakojam, kokias bobutes matome), kita – atitraukta (Europa sensta, atsiranda visa „trečiojo amžiaus“ pramonė). Kai iškeliami klausimai ir į juos atsakoma – kad ir pasitelkiant žinomus autoritetus arba pabėgėjant iki kokio pašnekovo. Bet ne interviu forma. Tokiam tekstui irgi reikės įžangos ir pabaigos, čia nesikartosiu apie jas – bet visame dėstyme įsižiūrėję pamatysime dialogą. Pavyzdžiui, panašiais principais parašytas šitas tekstas. Arba šitas.

Jeigu kas norėtų rimtai įsijausti į stiklo karoliukų žaidimus – skaitykite apie kontrapunktą. Pradėti galima čia.

O. Tai buvo jubiliejinis, dvidešimt penktasis pabambėjimas verandoje.