Viskas kap i padaryta – išpažintis, pautus nudažėm, pautus sudaužėm, krienuose pamirkėm ir suvalgėm. Ačiū, kap sakydavo, vadovams už mūsų visų laimingą pachmielą viena diena ilgiau.  

Nu ir žinai, praplėšiu akis trečią dieną nuo fejerverkų – ale ot, bite, sugalvojo, da tep nebuvo, kad per Velykas fejerverkus laidytų – žiūrau žinias. I tenuis ką tai vis apie Muntianą ir jo du gabalus ma aiškina. Pasižiūrau geriaus – kurke – tai gi čia smūgis su kuvalda per visą Lietuvos įmidžį, sakytau.  

Nu jau, rodės, viskas kap i nusistovėjo. Butkė įvedė kartelę – penkiolika gabalų. Paskui da ta teisėja – irgi penkiolika, bet jau ne žalio. Stabilizatorius – penkiolika procentų, abonementas – penki, nu čia rimta, suprantu. Paskui tik čiaukšt – Petriukas – penki. Daba šitas – du.  

Visiškas, bliamba, nuosmukis iki dugno i da giliau. Tai a čia korupcija? Gėda. Kitų vaikai tiek dienpinigiams gauna. Čia gi ant ledų. Taigi kai kioską turėjau, kasdien kišenėj daugiau nešiojau. Kap reik daugiau.

O mažum čia jis, Kapsuky augęs, kur pasidėjo kokią gerą krūvelę spintukėj, bo labai jau pagailo kitam nešti?  

Nu bet geras – pirmynykas kap koks kurjeris ir tik su dviem mizernais gabaliukais.