Ir, atrodytų, eitum sau kur laukais plevėsuodamas plaukais, bet...

Bet vis dėlto tinklaraštis jau tapo tokia pat būtina dienos dalimi, kaip ir dantų valymas ar pasilakstymas po miestą. Tapo mąstymo higienos dalim.

Ir vis dėlto šventės, todėl šiandien nebambėsiu, nesikabinėsiu prie rašinėlių, neinstruktuosiu ir kitaip nemarazmuosiu, o pasidalysiu atrastomis protingesnių už mane žmonių patirtimis.

Rašytojo George'o Orwello pristatinėti gal nereikia.

Tai va jo patarimai, surašyti esė „Politika ir anglų kalba“ buvo tokie:

„Doras rašytojas rašydamas kiekvieną sakinį pasiklaus savęs bent jau tokių keturių klausimų:

1. Ką aš bandau pasakyti?

2. Kokie žodžiai tai išreikš?

3. Koks vaizdas ar išsireiškimas parodys tai aiškiau?

4. Ar šitas vaizdas yra pakankamai šviežias, kad turėtų poveikį?

Ir galbūt jis užduos sau dar du klausimus:

1. Ar galiu parašyti trumpiau?

2. Ar nepasakiau ko nors tikrai bjauraus, ko galėčiau išvengti?

Dažnai suabejoji dėl žodžio ar sakinio poveikio, tuosyk prireikia taisyklių, kuriomis galima pasikliauti, kai instinktai apgauna. Manau, kad išdėstytos taisyklės tinka daugumai atvejų:

1. Niekuomet nevartokite metaforos, palyginimo ar kitokios kalbos figūros, kurią dažnai matote spaudoje.

2. Nevartokite ilgo žodžio ten, kur galima išsiversti su trumpu.

3. Jeigu įmanomą išbraukti žodį, visada jį išbraukite.

4. Niekada nevartokite neveikiamosios nuosakos, kur galima vartoti veikiamąją.

5. Niekada nevartokite užsienietiškos frazės, mokslinio ar žargono žodžio, kur užtektų paprasto angliško atitikmens.

6. Laužykite kiekvieną iš šių taisyklių, kai tik pajusite, jog kitaip parašysite ką nors visiškai barbariška.“

Tiek šios dienos skaitinių. Nepamirškite mamų pasveikinti. Susitiksime po švenčių.

P.S.

Beje, čia toks tipas parašė Giedriaus Vilpišausko romano "Vėjas nuo jūros" trumpą apžvalgą.