Turi pasirinkimą. O iš viso nė per niekur negalima. Ba kadangi jeigu pats nepasisakysi per kur nori, tai už tave parinks Vacys per kur tau pavaryt. O pavarančių, tai jau būk ramus, rasis. Anava kiek jų aplink tuntuojasi.

Nu ne, variantas toks biskį yra – gali varyt ten, kur pasirinkimas buvo ne tavo, o kokio chosės ar bilo. Tai tada savaime be jokios abejonės aišku čia jau net ir kūdikiams, kad į akį arba liūlį, bet kitokiais iškreiptais būdais vis tiek gausi, tik kad vaistukų te tų primočkių gal daugiaus galėsi nusipirkt. Nu ir gal biskį švelniau.

O tai kap tu manei? Taigi rinkimai yra ne tam, kad visiems gerai, o kad visiems po lygiai blogai.

Ir kap tik supranti visą esmę, ramiai eini kasti bulvių ir po talkos gaivytis.

Galima daryt kap ruskiai kažkada – iš vienų atimti, kitiems atiduot. Bet baigias viskas visada vienodai – visada tų, kuriems gerai, bus mažiau, tų, kuriems blogai – daugiau.

Demokratija gal gerai tudė, kad tu vis po gabaliuką pakeiti ką nors iš tų kuriems jau per ilgai buvo per gerai. O be josios tai nė to neišeina.

Bet tai gi irgi gražus ir geras jausmas, a ne? Va tu dabar atimi per šituos rinkimus chaliavą kasnį iš kokio buvusio prokuroro ir atiduoti kokiam buvusiam menininkui. Jau gerai, jau jautiesi žmogum. Praktiškai tokiu mikroviršinyku. Bent sykį per keturis metus. Reikalingas, bite. Daba biskį blogiau kap pernai. Niekas su dujų balionais po kaimus nebelakstys. Nors kudė? Vis tiek lakstys, da tep nebuvo, kad lietuvis nesugalvotų, kap galima įstatymą apeit.

Tai aš čia apie ką? Pasirinkimas, kap sakiau – gauni po rinkimų per akį arba į liūlį. Bet kad kažkam būtų da paskiaus kelieniu į dupcę – manytau, verta.