vklase (vklase) wrote,
vklase
vklase

Mūsų nerimo žiema


Tokį romaną kitados (1961) parašė Johnas Steinbeckas.

 

Nors aš gal ir nebūčiau vertęs „discontent“ žodžiu „nerimas“. Kad ir kaip ten būtų – tokiu pavadinimu romanas įsitarpavo į lietuviškai kalbančių žmonių kultūrą. Ir nieko jau tu čia dabar nebeiškrapštysi iš tos inkrustacijos.

Žiema atėjo šįkart lapkritį – paneigdama Alo Gore'o skleidžiamus sakinius apie globalų klimato atšilimą, mano paties poros metų senumo samprotavimus apie tai, kad dabar jau metų laikai keičiasi pagal mėnesių numeraciją (1,2,3 – žiema, 4,5,6 – pavasaris ir taip toliau ).

Sutinku. Aš ne prieš. Jeigu per Kaziuką iš žemės pradės kaltis šalpusniai ir net šešėliuose po virgininiu kadugiu nebus jokio sniego – sutinku. Tegul taip pagaliau ir būna. Bet jeigu per Velykas reikės pražarstyti sniegą, kad rastum kokį žibuoklės pumpurėlį...

Imkim ir apžiūrėkime iš vieno kito šono „mūsų nerimo žiemą“.

Mes patys kuriame nerimą. Kadangi mūsų yra kokie šeši milijardai, nerimo prikuriame nemažai. Anksčiau, kai mūsų būdavo penki ar šeši kaimai – kokie du–trys šimtai žmonių, na ir dar, tiesa, kokių trisdešimt kaimynų – laumės, kaukai, žalčiai, aitvarai, bezdukai ir kiti panašūs, to nerimo lyg ir mažiau būdavo.

Arba jis kažkaip susibalansuodavo. Vacio iš Miškinių karvė galėjo padvėsti, bet Vaciui labai gerai užderėdavo kviečiai. Na, arba ne Vacio kviečiai, o Kazio rugiai užderėdavo.

Dabar žiūrim: Mun Che Lee turi problemų su derliumi arba su statybomis, bet nieko nežinome apie Muno vaikų sėkmę. Va, ponas Justinas Fallonas Dollardas parduoda vynuogienojus Oregone, JAV.

Blogų naujienų į akis ir ausis kasdien patenka keliasdešimt kartų daugiau negu gerų. Ir darosi baisu, neramu, nesaugu. Ir mes iš inercijos gūžiamės kaip kokios sraigės, kurioms kas nors pabaksnoja į pernelyg įžūliai iškištus ragelius.

Galima pasiturkšti visiškos apokalipsės nuojautų pelkutėje.

Bet galima toje informacijos jūroje aptikti ir optimistiško suokimo, kad gal jau ir metas pirkti.

Kurių klausytis? Matyt, pagal nuotaika. Bet kiekvienu atveju verta prisiminti, kad mes patys esame savo pasaulio kūrėjai – ir paprastai sukuriame jį tokį, kokį norime sukurti. Mūsų pasaulis – mumyse. Kad ir ką kas kalbėtų. Ypač žiniasklaida, kuriai geros naujienos pagal apibrėžimą ( „by default“) nėra naujienos.

Tags: prie virtuvės stalo
Subscribe
  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your reply will be screened

    Your IP address will be recorded 

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 41 comments