vklase (vklase) wrote,
vklase
vklase

Seno bambeklio veranda-39


Khe, khe, ne visi dar išsilakstėt po marokus kaip koks Seimas? Dar yra čia jūsų kiek? 

Labai dažnai tekstus redaguodamas matau tokį dalyką – autorius pradeda rašyti vieną sakinį, o baigia visiškai kitą.

Na, pavyzdžiui, panašiai: „Šitas skrydis siūlė nepakartojamus įspūdžius, kai nesinorėjo atsisveikinti.“ Nejuokauju, tokių sakinių daug matau. Nors šitą, tiesa, sugalvojau.

Na, va kad ir nuo vakarykščio apkasais pavirtusio darbastalio:

„Gerai, kad bent viskas vyksta vienuose rūmuose, tad belieka nuolat iš vieno aukšto į kitą važinėti eskavatoriumi.“

„Tačiau jau praėjus porai dienų situacija keičiasi – pripratus prie bendro chaoso vietoj siekio pamatyti viską, imi ieškoti kokybės, o ne kiekybės.“

„Nuo teorijos apie skaitmeninį amžių ir kokybiško šio laikotarpio galimybių panaudojimo dar toli.“

Kalba netaisyta. Nesijuokite čia. Mano vaikas vos prašnekęs irgi sakydavo „tulinys“, „tevelizorius“ ir „kalidorius“, tik paskui išmoko. Tai, kad žmogus painioja eskalatorių su ekskavatorium – kol kas nieko baisaus. Netyčia. Kiekvienam pasitaiko.

Rūpi man kas kita. Rūpi sakinio sąranga. Žmogus tiek skuba rašyti, kad per vidurį kažkur pameta pusę teksto. Ir va čia daug didesnė problema. Žinau, nes pats dažnai pagaunu save taip pat bedarantį. Galvojame greičiau negu rašome. O net jei ir grįžtame pažiūrėti – tai juk vis tiek žiūrime tiktai savo akimis ir kitaip negalime. O mes žinome, ką norėjome pasakyti, ir skaitydami tik ką savo parašytą tekstą pusiau sąmoningai prigalvojame, ko ten trūksta.

Ak kurgi dingo tie laikai, kai koks Daukantas įbedęs akis į sutemas už lango graužė žąsies plunksnos galą, apmąstydamas kitą sakinį...

Skubėjimas – tik viena pusė. Kita viena rimtesnių pasakotojo klaidų – daryti prielaidą, kad skaitytojas žino bemaž tiek pat, kiek pats pasakotojas. „Šitą žinom, čia neįdomu, šitą visi žino...“ – pala, pala. Nieko panašaus. Pasakojimas tik tada bus pasakojimas, kai nuoseklus. O tai vėl – kaip vaikas pažiūrėjęs „Terminatorių“: „O tada tas bum, o tas tik vžžžm, ir tada tas bėga, o tas bam bam bam...“

Vėlgi – dažnai pats nusikalstu. Eisiu taisytis. Šitie bambėjimai verandoje – juk ir man mokslas.

Tags: redaktoriaus pabambėjimai verandoje
Subscribe
  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your reply will be screened

    Your IP address will be recorded 

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 13 comments