vklase (vklase) wrote,
vklase
vklase

  • Music:

Seno bambeklio veranda-44


Na, ką, nesulaukėme? Pasaulio pabaigos, turiu galvoje.

 

Šiandien juk tie didžiagalviai CERNe paleido Labai Didelį Aparatą, kuris turėjo sukurti visai mažą juodąją skylę, kurioje turėjome tarsi prasmegti visi. Gandai apie pasaulio pabaigą buvo kiek perdėti, bet neabejotinai naudingi, kadangi bent šiek tiek žmonių atkreipė dėmesį į tai, kad pasaulyje dar yra ir fizika, o ne tik Zvonkė ir tas čigonas.

Vienas kitas komersantas taip pat atkreipė dėmesį į šią datą.

Nors aš būčiau nerekomendavęs organizuoti tokių renginių taip arti 9/11. Ką ten žinai, kaip kam gali stogas pavažiuoti.

Taigi, nenutikus eilinei pasaulio pabaigai, šitą savo įrašą norėčiau skirti vienam reiškiniui. Fenomenui, kuris vadinasi Filomena Taunytė.

Va, Ignalinos viešosios bibliotekos tinklalapyje skaitome:

„Vos tik pasirodę, Filomenos Taunytės knygos „9/10 laimės: apie fizinę ir psichinę sveikatą“, „Laimingas senelių gyvenimas“, „7 nuodėmės ir 12 ligų“ tapo vienos skaitomiausių bibliotekoje. Skaitytojai rašosi į eiles, norėdami jas perskaityti.

Savo netradicinį požiūrį į ligų priežastis, jų gydymą gydytoja susitikimo metu atskleidė suprantamai, su jumoru bei optimistiniu požiūriu į gyvenimą. Gausiai susirinkę klausytojai vienas per kitą siuntė lapelius su klausimais, gydytoja noriai konsultavo žmones ir po susitikimo. Žmonės pirko autorės atvežtas knygas, stojosi į eilę autografui gauti.“

Šiaip jau „pasirodžiusios“, ne „pasirodę“, bet tiek to.

Išsamiau apie gerb. daktarės raštus gal kur kitoj vietoj parašysiu vėliau. Dabar – tiek, kiek dera verandoje.

Aš skaičiau jos tekstus, kai dar dirbau „Veide“, paskaitau ir dabar, kai randu viešosiose erdvėse. Skaitau ir susimąstau.

Kur paslaptis? Knygos leidžiamos dešimčių tūkstančių tiražais. Viena iš jų jau patyrė devintą leidimą. Tuoj pasirodys penkta. Kodėl? Kas ten yra tokio, kas atrakina žmonių akis ir širdis?

Ir kol kas randu tik vieną atsakymą – ponia Filomena begėdiškai naudojasi pasisavinta privilegija tiesiai šviesiai rėžti tai, ką galvoja. Apie viską. Nesirūpindama, ką kas apie ją pagalvos, nekreipdama dėmesio į jokį politinį ar kokį kitokį korektiškumą. Ir tiek.

Ir eina tada po velnių visi samprotavimai apie kompozicijas, metaforas ir kitas metonimijas, sinonimus, antonimus, tempą ir charakterius, ydingus prieveiksmius ir išganingus veiksmažodžius.

Nes su tavim kalba gyvas žmogus, o ne kaukė. Gali nesutikti. Gali purkštauti. Gali ginčytis. Bet jis nuo to niekur nepradingsta. Ir iš to plauktų vienas paprastas moralas. Nes kaip čia be jo?

Sakyti tai, ką galvoji – svarbiausias rašytojo įnagis.

Ir tik truputį liūdna, kad apie tai tenka kalbėti kaip apie fenomeną.

Tags: redaktoriaus pabambėjimai verandoje
Subscribe
  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your reply will be screened

    Your IP address will be recorded 

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 11 comments