vklase (vklase) wrote,
vklase
vklase

Seno bambeklio veranda-47


O šiandien viskas bus labai nekonkretu.

 

Ir nors galvojau apie rašymą, bet prisėdęs prie klaviatūros pamačiau, kad išeina beveik ir ne apie jį.

Bet kad tikrai smulkmenų šiandien jokių nagrinėti nenoriu, apie kompoziciją ar detales jaučiuosi jau prisišnekėjęs iki šnervių – reikia kiek luktelėti, kol ką naujo atrasiu. O ir šiaip – jeigu galvon lenda kažkokios mintis, reikia jas iš ten traukti ir dėti juodu ant balto, idant liktų vietos naujoms.

Mes dažnai galvojame, kad jau kažką supratome. Aš, pavyzdžiui, tariuosi, kad per tuos trisdešimt metų, kai kasdien skaitau krūvas tekstų (o kartais ir parašau vieną kitą) jau supratau bent, kuo geras tekstas skiriasi nuo blogo. Kiti gal suprato, kaip veikia visuomenė, kaip reikia auginti bites arba antaninius obuolius, vairuoti ralio automobilį, šalinti inkstų akmenis. Kai kuriems net atrodo, kad jie žino tiesą.

Šiandien noriu pasakyti vieną kitą kliedesį apie atradimus ir ieškojimą. Apie kelią ir užuoglaudas. Kelias nesibaigia niekada, nemažai žmonių juo eina, net nežinodami apie tai. Jis nėra siauras, vienas eina vienu kraštu (pavyzdžiui, tobulai tekina – mano uošvis derino stakles mikronų tikslumu be jokių prietaisų), kitas kitu (kad ir – prižiūri mišką, kalba rožinį, lipa į kalnus).

Dažnokai einantieji keliu vienas kitą atpažįsta iš toli.

Pakeliui pasitaiko užuoglaudos – statiniai šalikelėj. Jose viskas paprasta ir aišku. Aiškios grindys, sienos, lubos. Va – langas, va – durys. Va – prie židinio malkos. Užuoglaudose jauku, saugu ir šilta. Priešingai negu kelyje. Tokia užuoglauda gali būti koks nors tobulai išmoktas dalykas, tikėjimas, pažiūrų sistema. Einantis keliu joje gali kurį laiką pailsėti. Pakankamai didelė būna pagunda taip ir likti gyventi saugioje, jaukioje ir šiltoje aiškiai suvokiamų tiesų erdvukėje. Ne vienas ir lieka. Tiesą sakant, einantį keliu ir pasilikusį užuoglaudoje labai nesunku atskirti – pirmasis turi humoro jausmą, pastarajam jis esti beveik atrofavęsis. Nes jis ŽINO, o ne ieško.

Ir dabar pagaliau apie rašymą. Jeigu tik pajusite, kad kokioje nors formoje jaučiatės saugiai ir patogiai – tuoj pat siųskite ją velniop ir ieškokite ko nors naujo.

 

Tags: redaktoriaus pabambėjimai verandoje
Subscribe
  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your reply will be screened

    Your IP address will be recorded 

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 14 comments